D. Misiūnas dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje “Mokslo ir studijų reforma: delsti pražūtinga”

Diskusiją vedė Seimo narys dr. Mantas Adomėnas.

Renginyje taip pat pasisakė Vilniaus universiteto profesoriai Alfredas Bumblauskas, Danutė Gailienė ir Juozas Lazutka; Vilniaus dailės akademijos profesorius Mindaugas Navakas; Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Pranciškus Juškevičius; Šiaulių universiteto profesorius Skirmantas Valentas; Europos humanitarinio universiteto Administracijos ir infrastruktūros direktorė, buvusi Respublikos Prezidento patarėja dr. Irena Vaišvilaitė; mokslininkų asociacijos “Futura Scientia” valdybos narys dr. Dalius Misiūnas; Žemaitijos kolegijos direktorius Jonas Eugenijus Bačinskas. Savo poziciją dėl mokslo ir studijų reformos išsakė ir moksleiviai bei studentai.

Dr. Daliaus Misiūno asociacijos „Futura Scientia“ vardu išsakytos nuomonės santrauka:

- Laikas imtis aktyvių veiksmų, peržengiant ginčų ir nesutarimų slenkstį. Turi būti sukurta įstatyminė bazė, suteikianti galimybę vykdyti realius pokyčius mokslo sistemoje. To reikalauja liūdna esama padėtis bei dar niūresnės perspektyvos. Tolesnis delsimas yra tiesiog pražūtingas. Moksliniai tyrimai – šalies ekonomikos, švietimo ir kultūros ateities pagrindas, o ne laisvalaikio užsiėmimas.

- Universitetų ir kitų mokslo institucijų valdymas turi būti gaivinamas “susigrąžintais protais” bei turinčiais tarptautinio lygio mokslinį bagažą mokslininkais. Išvykusių Lietuvių mokslininkų susigrąžinimas turi būti vykdomas ypač aktyviai ir neatidėliojant. Proveržiui yra būtinos naujos jėgos, esama sistema jau įrodė savo neefektyvumą – laikas pokyčiams. Lietuvos mokslas turi būti atstatytas pasiremiant iš užsienio pritrauktais žmogiškais ištekliais. To reikalauja esama padėtis. Tai apima tiek mokslo valdymo lygi – ministerijų ir universitetų mastu, tiek naujos profesūros pritraukimą. Be pasaulinio lygio mokslinių tyrimų Lietuvos universitetai ir toliau bus tik iškabos, neįdomios nei studentams, nei investuotojams. Reikia atsisakyti iliuzijų, kad Lietuvoje dar turime mokslo ir technologijų, kurios yra kažkuo iškirtinės tarptautiniu mastu. Ir kad priėmus atitinkama įstatymą ši problema išsispręs savaime.

- Infrastruktūra turi buti modernizuojama ir atnaujinama tikslingai, suteikiant galimybę dirbti konkurso būdu atrinktiems mokslininkams bei vystyti tarptautinę ekspertizę praėjusiems geriausiems projektams. Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas tam, kad Lietuvos mokslas įsitvirtintų bei taptų konkurencingas Europos ir pasaulio lygiu. Tolesnis esamos lėšų skirstymo sistemos taikymas stabdo bet kokį progresą ir toliau žlugdo Lietuvos mokslą, sistema turi buti keičiama neatidėliojant. Lietuvai reikia šiuolaikinės mokslo infrastruktūros, kuri mūsų valstybę darytų konkurencinga. Ir tam būtina nedvejojant pasitelkti užsienio patirtį ir ekspertizę – praktiškai neturim savo žmogiškų išteklių ir patirties net planavimui! FS tikisi iš Seimo ir Vyriausybės neatidėliotinų ir kvalifikuotų sprendimų.

Daugiau apie rengini:

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=21210891